primavera

Po ilgų klajonių Lisabonos ganyklose pagaliau sučiupau žirgelį -- juodą, šiek tiek laukinį, išsvajotąjį:

Na ir iškart galiu paskelbti pastebėjimą -- Lisabona yra labai labai labai blogas miestas važinėtis dviračiu :D Jau po pirmųjų pasivažinėjimų raunu žilus plaukus: dviračių takų nėra, važiuoji gatvėmis -- vairuotojai dviratininkų nematę, nežino kaip elgtis, apvažiuoti nemoka, pasimeta vargšeliai; važiuoji šaligatviu -- žmonių belejonas, turistai visokie apsisvaigę, į skambutį arba nereaguoja, arba išgirdę iškart puola po ratais… Žodžiu, yra kas veikti.

Tiesa, žvelkime į teigiamą pusę: Lisabona po truputį dviratifikuojasi -- jau yra nutiestas daug maž patogus dviračių takas palei upę, keletas -- gyvenamuosiuose rajonuose, žiūrėk, nepraeis nei 100 metų ir jau galėsiu patogiai iš namų nuvažiuoti į univerą :)

Na, o kol kas džiaugiuosi sumažėjusiomis laiko sąnaudomis ir galimybe bent dalį sunkios architektūros studento naštos (kompiuteris, kompiuterio įkroviklis, šokių bateliai, fotoaparatas, popieriaus rulonas ploteriui, katalogai, maketas, pietūs, tikrai sunkus maketpeilis, sportinė apranga…) perkelti ant galinio rato :)

Visi laikom špygas, kad mano žirgelio bent jau metų bėgyje nenučiuptų ilgapirščiai :)

Lisabonoje kažkoks liūčių sezonas…

Dangaus skliauto dovanos pamažėl įveikė namo stogą -- laiptinėje taipogi pradėjo lyti :) Ne bėda -- kaimynai, matyt, prie to pripratę ir apsirūpinę apsaugos priemonėm -- išraiškingų spalvų plastikiniais dubenim :) Taigi, turim nuosavą fontaną.

Dabar, kiekvieną kartą išeidama iš namų privalau įmesti ten monetą. Kad grįžčiau :)

Kuom ne Trevi?

Eheeeeei -- Pavasari, kur tu???????

Kažkada seniai seniai, kai VGTU grindys dar nebuvo sulaistytos mūsų prakaitu, fux’ų stovykloj žaidėm žaidimuką, padėsiantį įsiminti vieni kitų vardus. Pasakai savo vardą ir kokį nors veiksmažodį iš tavo vardo raidės. Draugas iš kairės pakartoja tavo frazę ir prideda saviškę. Trečiasis pakartoja dvi prieš tai buvusias plius saviškę ir t.t.

Na, būsimų bendrakursių vardus tikrai įsiminėm. Bet kodėl niekas neperspėjo, kad tokiu būdu užprogramuojam savo ateitį univere? Labai gerai atsimenu, kad mano frazė buvo “Agnė aria”… :D

Hmmm, galėjau pasakyti ką nors panašaus kaip vienas vyrukas iš statybos fakulteto: “Vytautas v…alų geria” :)))

Jei Portugalijoje netikėtai užsimanysite pasidaryti knygos fotokopiją ir ta knyga bus storesnė nei 30 lapų, linkiu sėkmės : ) Nunešiau va 315 psl. urbanistikos knygiūkštę nukopijuoti, o man kopijų mergaitė gražiai braziliškai šypsosi ir sako: “ne ne ne, negaliu, pagal autorinių teisių įstatymą galima nukopijuoti tik 30 psl. per vieną dieną..” Tipo nepraeis nei 10 dienų ir jau galėsiu turėti knygos kopiją! Nepatikėjau, nuėjau kitur -- tas pats… Po to bibliotekininkė pasiūlė genialią išeitį -- eiti į daug skirtingų vietų ir kopijuotis po gabaliuką. Nuostabu. Va čia tai autorinių teisių apsauga!

Kadangi jaučiuosi nuskriausta, tai vidinei moralės “galima/negalima” pusiausvyrai atstatyti nukopijuosiu čia Martuko postą iš feisbuko ir leisiu visiems kolegom nusikopijuoti!

Dalinuosi vogtu gėriu : )