primavera

Man labai patinka gyventi Lisabonos Belém rajone. Nesvarbu, kad iki centro savakojiškai nenužingsniuosi, o užsibuvęs ilgiau kokiam nors Bairro Alto, namo sunkiai pargrįši… Bet, pavargus nuo miesto šurmulio, triukšmo ir belejono turistų, taaaaaaip gera išbėgti į pakrantę, pakvėpuoti oru, kurį vėjai atpučia nuo Vandenyno. Man nuo namų iki pakrantės -- ranka paduot, tereikia perlipti geležinkelio bėgius.

Čia visuomet daug žmonių, bet čia niekas NESKUBA, visi ilsisi : ) Tėvai atsiveda sūnus pažaisti futbolo, porelės ateina paburkuoti, žvejai dugninukėm žvejoja bakaliau. Išilgai pakrantės įrengti puikūs dviračių ir pėsčiųjų takai, taigi sugalvojęs “pasisveikatinguoti”, čia būsi priimtas išskėstomis rankomis. Sportuoja visi -- nuo jaunų mergaičių, nesusigyvenančių su savo svoriu, iki senukų, nepasiduodančių senatviniam marazmui.

Parkely ties pėsčiųjų trasa įrengta treniruoklių aikštelė -- puiki proga pakačialinti bicką, tricką ar sėdimosios raumenį ir pabendrauti su bendraminčiais/bendrasporčiais. O po to pasidovanoti sau prizą -- prisėsti kavinukėje prie keleivinio uosto arba jachtklube ir pasimėgauti Pasteis de Nata, mmmm… Ir pasidžiaugti, kad žmonės jaučia malonumą sveikai gyventi.