Vakar teko apsilankyti Convento do Santíssimo Sacramento restauracijos darbuose. Tai yra gražus XVIIIa.pr. bažnyčios ir moterų vienuolyno kompleksas. Deja, XXa. jo patalpose buvo įsikūrusios kareivinės, taigi konstruktyvas patyrė “korekcijų” ir pastatas buvo gerokai suniokotas. Šiuo metu kompleksas yra restauruojamas – bažnyčia bus atverta žmonėms, o vienuolyno patalpos pritaikytos bibliotekai ir įvairioms administracinėms patalpoms. Labai pritariu koncepcijai, kai istorinę vertę turintys pastatai yra ne tik restauruojami, bet ir pritaikomi šių laikų poreikiams. Stengdamiesi “išsaugoti paveldą būsimoms kartoms”, dažnai pamirštame, kad ir patys tą paveldą kuriame.

Restauratorius demonstruoja, kaip daromos gipsinių detalių atliejos

Na bet aš ne apie tai. Esu mačiusi nemažai restauracijos darbų ir šeip statybų. Visur turi landžioti po pastoliais, žiūrėti kad neužliptum ant vinių, o išeini visas baltas nuo statybinių dulkių. Darbai Convento do Sacramento panašūs, bet po kokių 15 minučių vaikščiojimo pastebėjau, kad kažko trūksta… Ogi kampuose besimėtančių tuščių alaus bambalių, konservų skardinių bei nuorukų! Čia TVARKINGA. Čia nėra ŠIUKŠLIŲ.
OK, suprantu, kad restauracijos darbai yra gana „švarūs“, bet pasakykit, mielieji, kur jūs matėt tvarkingai į krūveles sudėtas statybines medžiagas ir virš jų pakabintus užrašus kur kas sudėta? Man net stalčius atsidarė, kai pamačiau…
Pvz., va čia yra skiediniai:

Neapsirikite, čia - skiediniai

O va čia – įrankiai:

Įrankiai - pasinaudoję būtinai grąžinkite į vietą

Jau dairiausi ant sienos pakabintos schemutės su nurodymais kaip paruošti tinką arba dažus : )

Jėga, reikia nusiųsti nuotraukas kolegoms statybininkams į Lietuvą, tegu pažiūri kaip nevalos pietiečiai darbus vykdo : )