primavera

Linksmų Šv.Velykų, tautiečiai! :)))

Nuoširdžiai jūsų,

Margutis Pliazhinis

Štai kokią papuošalynę radau savo naujoje gyvenamojojojojoje vietoje! Žinoma turinį teko užpildyti pačiai, bet čia ne bėda, nes…

Portugališko tipo papuošalynė

…štai ką šiąnakt radau savo pašto dėžutėje -- tiesiai iš lietuviškos Užgavėnių mugės :)

Siuntinukas iš Lietuvos

Einu pasapnuosiu Pilies gatvę, Prancūzparkį ir Tyzenhauzų dvarą.

Labanakt.

Paveldosaugos užduočiai atlikti man prireikė erdvinio vieno Lisabonos rajono vaizdelio. Kadangi šiais laikais paprastas eilinis pilietis gali gauti tooooookių dalykų, kokių prieš 10 metų net nesapnavo, visa užsipatenkinus atsidariau Google Earth ir pradėjau skraidžioti virš miesto, ieškodama ko man reikia. Deja, kadangi Lisabona yra vieni kalnai ir pakalnės, tai ten, kur nėra uploadinti 3D pastatai, urbanistinis tinklas gerokai išsikraipo. Negavau ko norėjau, bet radau progą paturistauti bent jau virtualioje erdvėje, pasigrožėti Lisabona iš paukščio skrydžio saulei leidžiantis.

Lisabonos vaizdas iš kito upės kranto (5:30 h)

Po to, net nežinau kodėl, nuklydau į Varšuvą :) Jo:) Radau draugų capoeiristų namus ir pievą, kurioje vasarą klausiausi pop karalienės, kuri dar kol kas nemirė kaip Džeksonas. Šeip ar taip, Varšuvos 3D vaizdas paliko gana neblogą įspūdį, nesunkiai galima susivokti miesto struktūroje.

Varšuva (6:30 h)

Na o galiausiai, visiškai užvaldyta nostalgijos, nuskridau į Wilno nasze, gimtąjį mylimajį pasiilgtąjį miestą. Ir ką radau???????? Ogi tyrlaukį kažkokį. Nu atsiprašau, pora bažnyčių, Katedra su varpine (fenks gad, Valdovų rūmų niekas dar neuploadino), Rotušė, Aušros Vartai, TV bokštas, na aišku saltoniškių Hanneris ir Victoria… Ir viskas. Net Konstitucijos prospekto “dangoraižių” nėra.

Vilnius (11:15 h)

Kažkaip susimėčiau -- gal ir nėr daugiau ką rodyt? :)

Aš Vilnių labai myliu, tai dabar jaučiuosi kaip išduota :)

Beje, respektas VU Matematikos ir informatikos fakultetui! Virtualiai pasikaustę užseniečiai šį pastatą matyt įtraukia į lankytinų vietų sąrašą, nes jis, jei neklystu, didžiausias iš visų 3D objektų, sumestų į Vilniaus žemėlapį :D

Praeitą savaitgalį nebeištvėriau ir nusprendžiau pasikultūrinti -- aplankiau parodą Lisabonos mados ir dizaino muziejuje MUDE. Kadangi buvau neapsipatenkinus kad negaliu sudalyvauti parodoje  ”Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970″ Nacionalinėje Dailės Galerijoje Vilniuje, į kurią visi visais kanalais visą mėnesį kvietė, radau kažką laaaaaabai panašaus ir čia, Lisabonoje. “É PROIBIDO PROIBIR!” -- ekspozicija, pristatanti 60-ųjų pabaigos --  70-ųjų pradžios kino, literatūros, muzikos bei dizaino pavyzdžius.

Parodos pavadinimui (liet. “Draudžiama uždrausti”) panaudotas Brazilų dainininko ir politinio aktyvisto Caetano Veloso dainos pavadinimas. Šis atlikėjas buvo persekiojamas Brazilijos diktatūros laikais dėl savo “pavojingų” dainų tekstų, galiausiai areštuotas ir ištremtas iš gimtinės. C.Veloso pavyzdys puikiai atspindi visos parodos dvasią -- pilkame (arba geriausiu atveju melanžiniame) to meto pasaulyje spalvingos dizainerių idėjos buvo tikrai revoliucinės.

Įlindus į ekspozicijų salę pirmiausia pasitiko sienos, grindys ir lubos išmuštos rožiniu/žaliu kailiuku : ) Gaila, fotografuoti nebuvo leidžiama, taigi galiu tik pasakyti, kad jis buvo minkštutis, švelnutis ir puikiai saugojo visų lankytojų paliktus rankų/kojų įspaudus. Eksponatų paslapčia irgi nepavyko įamžinti, taigi, tegu nesupyksta foto autoriai, radau keletą pavyzdžių internete. Na šeip ar taip, ekspozicijos perliukai daugeliui jau yra matyti bent jau žurnalų puslapiuose : )

Joe Colombo "Tube Chair Seat" 1969-1970

Peter Ghyczy "Egg garden chair" 1968

Joe Heller "Joe sofa" 1968

Studio 65 "Bocca sofa" (Marilyn Lips) 1970

Parodos atmosfera nuteikė labai jaukiai ir užpildė kažkokiu spalviniu pasitenkinimu.

Tiesa, MUDE nuolatinė ekspozicija irgi labai verta dėmesio, taigi jei pasitaikys proga, būtinai apsilankykite. Jei domina Phillipe Starck, Eero Aarnio, Irving Harper, Jean Pouvé, Le Corbusier projektai, Issey Miyake, Paco Rabbane, Pierre Cardin kostiumai arba tiesiog norite pamatyti “popartišką” skrudintuvą bei 1959m VNB modelio “Vespa” -- ir dar NEMOKAMAI -- užsukite! : )

O čia “tumbačka”, kurios aš visada visada norėjau, tai kai pamačiau gyvai, net kojos sulinko:

Teja Remy “You can’t lay down your memory” 1991

Kai į empetrioškę (deja nesu iPod’o ounerė, turiu Mpio ir tuo patenkinta) susikėlinėjau muziką, tinkamą klausyti visuomeniniame transporte, staiga užplūdo kokie tai nostalgiški prisiminimai. Prisiminiau, kaip brolis prieš ENtilijoną metų piešimo konkurse laimėjo nešiojamąjį CD grotuvą. Tada tai buvo nereali naujovė, nepaisant to, kad grotuvas labiau buvo ne „nešiojamas“, o „pernešiojamas nuo vieno horizontalaus paviršiaus iki kito“, nes kitokiose padėtyse kompaktinė plokštelė nuolat nušokinėdavo. Aš tuo metu turėjau tik apypadorį walkman‘ą, tai savaime suprantama broliui pavydėjau. Kodėl gi – o todėl, kad į CD grotuvą galima buvo dėti CD, o aš turėjau klausytis atgyvenų MC…

Dabar, kai kompaktinės plokštelės jau yra istorija, kai visokie mp3, mp4 ir mp5  valdo muzikos industriją, tai skamba gana juokingai. Bet ar atsimenate, mielieji, kai vidurinėj klausydavote M1 arba Radiocentro ir nekantriai laukdavote tos norimos vienintelės dainos, kuriai prasidėjus staigiai bėgdavote prie magelio ir spausdavote „REC“? Arba eidavote pas kaimyną, kurio magelis buvo su dviem ladais ir kuriame galima būdavo nusikopijuoti kvynų, pinkfloidų arba depešų kasetę?

Taip taip, kasetę -- tokį daikčiuką su dviem apvaliom skylutėm, kuris buvo muzikos industrijos bumo priežastis ir kurį septintajame dešimtmetyje pradėjo gaminti Philips kaip nešiojamąją alternatyvą didelėms vinilo plokštelėms. Kadangi MC nebuvo užpatentuotos, jų gamyba greitai išplito ir muzikos įrašai tapo lengviau prieinami visiems norintiems. Dabar daugelis mūsų turime krūvą MC namuose ir nei vieno aparato, kuriame galima būtų jų pasiklausyti. Aš saviškes kažkada atidaviau Godai, nes ji savo Fokuse turėjo MC grotuvą : ) Kartais pagalvoju, kad būtų visai įdomu pasiklausyti turėtų Falco, Oasis arba net XXL ar Pompa įrašų, bet kai prisimenu tų įrašų kokybę, noras kažkaip atšoka…gal geriau susirasiu tą patį gabalioką mp3 formate…

Bet pati estetinė MC išraiška mane žavi, todėl norėčiau su jumis pasidalinti keliais MC PERnaudojimo pavyzdžiais. Jei daiktas nebeatlieka savo funkcijos, kodėl jam neįkvėpus gyvybės? Suradau keletą dizainerių darbų, kurie su humoru ir lengva ironija gražina senutes MC į gyvenimą.

Ispanų dizaineriai Gabriela Piserchia ir Leandro Lobosco yra sukūrę biuro prekių liniją, kuri remiasi „Ready Made“ koncepcija ir pagrindu naudoja MC bei taipogi atgyvenusias kompiuterių disketes. Negi nesmagu būtų savo CD kolekciją susidėti į stovą, kurio narveliai pagaminti iš tuščių MC korpusų?

2006 m. italė Marcella Foschi Tokijo “Designboom” mugėje pristatė originalias pinigines, taipogi pagamintas iš MC korpusų:

Olandų atelje “Creative Barn” dizaineriai savo ofisą pasipuošė iš MC pagaminta spinta, kuri yra ne tik labai praktiška, bet ir puikiai atspindi dizainerių originalumą.

O gal norėtumėte atnaujinti savo USB laikmeną? Štai puikus pavyzdys, kaip įdėjus šiek tiek darbo ir fantazijos, senas “pirštelis” virsta kietu daiktu. Gal tik ne itin praktišku dėl savo gabaritų…

Na bet labiausiai mane pralinksmino kanadiečių “Contexture design” dizainerių Nathan Lee ir Trevor Coghill darbas. Va tokio iPod’o tai aš visai norėčiau…

Šiuos dėkliukus savo pamėgtam grotuvui galite nusipirkti už 45 dolerius. Arba pasiknisti sandėliuke ir susimeistrauti : ) Beje, jei turite nesuskaičiuojamą daugybę nereikalingų MC, apsilankykite http://www.cassetteisnotdead.com . Ispanų “Ooomydesign” dizaineriai siūlo puikius mainus -- jūs siunčiate jiems nereikalingas kasetes ir už tai gaunate dovanų jau perdirbtą produktą, pvz. piniginę arba lempą : D