primavera

Antroji taisyklė -- NEGALIMA SUSTOTI. Reikia eiti, žingsniuoti, bėgti, šokti, šokinėti, važiuoti traukiniu, skraidyti, minti dviratį, plaukti, riedėti, lipti, nulipti, keliauti, lakstyti arba net šeip tiesiog kilnoti kojas ir rankas :) Taip kosminiame laiko bei erdvės audiny pagreitinama dalelių cirkuliacija ir juodoji skylė greičiau užsitraukia.

Vakar ši taisyklė buvo pritaikyta su kaupu -- planuotas lengvas apie 30km rytinis pasivažinėjimas dviračiais pavirto į 60km kelionę po Vilniaus apylinkes ir Trakų ežeryną. Taip jau būna, kai susitinka dvi negležnos moteros, kurioms įprasta mesti kelią dėl takelio ir nelygis apsisukti atgal :) Užtat po dvigubo atstumo ir kibinai dukart skanesni!

Kitas žygis -- kur nors tarp Elektrėnų ir Semeliškių. Kviečiame prisijungti visus norinčius :)

Tu ir tavo žmogus – kaip dvi poros pėdų. Iš pradžių jos šoka. Spaudžia akseleratorių. Ilsisi iškištos pro automobilio langą. Dar šoka. Vėliau kopia į kalnus, mindžioja vienos ant kitų, brenda per upes, mina pedalus, šokinėja per įkaitusius akmenis. Auč. Kai pavargsta – panyra į minkštą pajūrio smėlį. Pirštais pešioja šviežią žolę. Glostinėja medžių šaknis. Vis dar keliauja kartu, bet atskiromis tiesėmis. Kol galiausiai, paskutinį kartą švelniai susilietusios padais, nužingsniuoja skirtingais keliais.

Atrodo, viskas gerai -- kelią juk pats renkiesi.

Bet kažkodėl taip tuščia viduje…