primavera

Šiandien bevaikštinėdama po rajoną, kuriame netrukus apsigyvensiu, aptikau vietinį botanikos sodą. Tai nedidelis parkas, priklausantis Lisabonos Technikos universiteto Agronomijos institutui. Galbūt žiema ir nėra pats tinkamiausias metas grožėtis augalais, bet įdomių žalėsių netrūko. Be to, botanikos soduose visuomet tvyro kažkokia didinga ramybė ir ypatingas mikroklimatas, kuris susikondensuoja ant odos ir minčių vos tik įžengus pro vartus.

Spalvos parke pasirodė visai ne žiemiškos:

O čia auga persimonai. Na tokie mažučiai, matyt nemodifikuoti:

Įsitaisęs tarp egzotinių augalų plunksneles sau ramiai kedeno povas. Deja, mano kompanija jam pasirodė ne itin pageidaujama, taigi visas pasipūtęs lėtai nužingsniavo ieškoti ramybės.

Nedraugiškas povas

Po to dar sutikau du katinus. Jie irgi buvo nedraugiški ir bendrauti nesutiko.

Nedraugiškas katinas

Matyt nuėjo povo medžioti.