primavera

Visi patyrę urban games’ų žaidėjai galit nesivarginti ir toliau neskaityti :)

Taip pat neskaitykit ir tie, kurie nieku gyvu nesutiktų saldų nakties miegelį išmainyti į landžiojimą po apleistas priešraketines bazes ir bėgiojimą po purvynus bei nuo apsaugininkų, o spalvotus sapnus -- į galvosūkių sprendimą.

Mano susižavėjimo kupini paskatinamieji šūksniai ir praktiniai pastebėjimai bus skirti tiems, kurių pramogos neapsiriboja barais/bambaliais ir kurie ieško įdomių bei aktyvių laisvalaikio praleidimo būdų.

Praeitą savaitgalį turėjau progą sužaisti Encounter‘į ir kol kas galiu tvirtinti, kad tai viena iš smagiausių pramogų, kokią yra tekę apturėti. Na, tokia iš “Pringles” rūšies, kai norisi dar dar dar :) Iki šiol apie Encounterį buvau tik girdėjus ir seniai norėjau sužaisti, bet kažkaip niekaip nesusidurdavau su chebra, kuri žinotų kažką daugiau negu “a, čia tas, kur po griuvėsius reikia bėgioti ir kodų ieškoti”. Na ir galiu pasakyti, kad šiuo atveju geriau vieną kartą pabandyti, nei tą patį vieną kartą išgirsti :D

Kadangi esu visiškai žalia urban games’uose, tai prieš “Čiaudinčio Kaktuso” žaidimą nežinojau, nei kur einu, nei ko tikėtis, bet jau po pirmo karto galiu daryti išvadų ir pastebėjimų sąrašiuką, kuris padėtų kituose žaidimuose. Tiesa, apie štabo darbą negaliu daug pakomentuoti, todėl, kad dirbau juodąjį (ir be abejo linksmesnįjį) darbą -- ieškojau kodų, na, ir padėjau spręsti užduotis. Žaidimą pradėjome 20:00, sekėme už širdies griebiančią Kaktuso gyvenimo istoriją, atradome 14 punktų, tiek pat užduočių išsprendėme, nuvažiavome apie 120km, o finišavome 5:45 ryto. Pabaigėme dešimti -- na, gal į CV ir neina rašyti, bet kaip nelabai patyrusiems žaidėjams manau rezultatas neblogas :) Tiesa, teko ir pagrybauti, ir ratais kvadratais pasivažinėti, bet, dėkui stipriems vairuotojo nervams, finišavome sveiki gyvi ir netgi patenkinti.

Pirmas pastebėjimas -- NIEKADA JOKIU BŪDU NET TRUMPAM nepalikite savo įrangos be priežiūros! Jau pirmame punkte, apleistuose poligonuose ties Kairėnais, mums teko atsisveikinti su antru komandos ekipažu, nes kažkoks vietinis bambalinis nušvilpė ant automobilio stogo trumpam paliktą kompą. Ir pikta, ir liūdna, čia panašiai būtų, jei jums pačioj aukščiausioj Alpių viršūnėje begurgšnojant gluhwein’ą kas nors nukosėtų slides :(

Antras pastebėjimas -- pamirškit besąlyginį pasitikėjimą techniką ir visus “ai, šitos batarkės dar ilgai laikys, jau du metus naudoju ir nesėda…”. Duodu nukirsti dešinę architektės ranką (nu gerai, gal kairę…), kad po 8 valandų naudojimo nusės viskas :) Pasirūpinkite atsarginiais elementų komplektais, akumuliatorių įkrovikliais, atsarginiais žibintuvėliais ir viskuo, kas tik gali turėti ką nors atsarginio. Beje, mobiliakus ar racijas irgi reikėtų pilnai įkrauti.

Pastebėjimas nr. trys -- apranga iš ties gali būti bet kokia, svarbu, kad patogi ir pritaikyta daug judėti. Gal tik batais reikėtų pasirūpinti geresniais -- kurių nepradurtumėte po pirmo palakstymo stiklais ar vinimis. Puikiai tiktų haikingo batai arba kerzai (jei sugebate jais apsiavę bėgioti). Dar visai pravartu turėti kokią nors išskirtinę komandos narių aprangos detalę -- kadangi visi žaidėjai privalo vilkėti atspindinčias liemenes, krūvoje geltonų/oranžinių žmogiūkščių, kai aplink tamsu nors į akį durk, tikrai sunku atskirti savo komandos draugus. Nors, kita vertus, nematau nieko bloga, jei staiga pribėgęs kažkoks vyrukas išdėsto naują komandos strategiją, padiktuoja surastus kodus ir tik po to jam dašyla, kad aš ne Birutė :)

Ketvirtas pastebėjimas -- didelė komanda geriau nei maža. Leidžiamas lakstančių (t.y. punkte ieškančių kodų) narių skaičius yra 10. Mes lakstėme tryse, ne taip jau ir blogai, bet pastebėjome, kad išties yra sunku padengti dideles teritorijas, ypač kai ieškomų kodų yra daug.

Dar vienas pastebėjimas -- mišri komanda yra gerai. Pasirodo vyrai nusigrybauja taip pat, kaip ir merginos :) Tik gal merginos pirmiau dešimt kartų persvarsto savo grybavimo techniką ir tik tada, kai vyrukai jau būna susirovę visas musmires, išdrįsta pirštu parodyti, kur jų nuomone slepiasi baravykas. Žodžiu, reikėtų paieškoti pusiausvyros ir derinti vyrišką logiką bei moterišką intuiciją, ar kad ir kas tai bebūtų. Be to, jei yra galimybė, užduotis reikėtų spręsti bent keliems žmonėms vienu metu arba duoti patikrinti. Tiesiog paryčiais smegenaitės ima krėsti pokštus :)

Bonus pastebėjimas -- jei užduotyje gaunate .mp3 failiuką, būtinai perklausykite, be abejonės tai bus koks nors energingas nuotaiką keliantis gabalas, žinoma, susiraskite ir išnagrinėkite lyrics’us, dar paklausykite, padainuokite, pasidalinkite visomis kilusiomis asociacijomis ir apvažinėkite visas jame paminėtas vietas. Ir tik po to įlįskite į failo properties ir raskite gatavą sekančio punkto mapsą :)

Na, kitus atradimus manau padarysite patys :)

Tiesiog negaliu nepaminėti kaip beprotiškai fantastiška yra brėkštant rytui užbėgti ant nebaigto statyti dvylikaaukščio stogo ir 360° kampu aprėpti iš rūkų bundantį Vilnių… Gaila tik, kad fotoaparatas yra paskutinis dalykas, kurį norisi temptis bėgiojant į dvylikaaukščius :)