primavera

Kur buvęs, kur nebuvęs, ėmė ir atlėkė Lisabonon pavasaris! Ir pradėjo visur bėgioti -- gatvėm, šaligatviais, abiem krantais, nusvilino nosis, praskleidė visus žiedus, pripūtė kvapų, pribarstė žiedadulkių ir alergijų, davė daug saulės smūgių, nukirpo rankoves, atėmė kompiuterio pelę ir į rankas įbruko banglentę, nugairino veidą, užkuteno širdį ir pridarė dar daug daug visokių gerų darbų.

O butokas Joakin Manik, pavasario gerų darbų (ir matrioškų:) įkvėptas, parūpino mano dviratukui naują rūbą! Uch, dabar ir aš lėkiosiu pavasariškai :)

Po ilgų klajonių Lisabonos ganyklose pagaliau sučiupau žirgelį -- juodą, šiek tiek laukinį, išsvajotąjį:

Na ir iškart galiu paskelbti pastebėjimą -- Lisabona yra labai labai labai blogas miestas važinėtis dviračiu :D Jau po pirmųjų pasivažinėjimų raunu žilus plaukus: dviračių takų nėra, važiuoji gatvėmis -- vairuotojai dviratininkų nematę, nežino kaip elgtis, apvažiuoti nemoka, pasimeta vargšeliai; važiuoji šaligatviu -- žmonių belejonas, turistai visokie apsisvaigę, į skambutį arba nereaguoja, arba išgirdę iškart puola po ratais… Žodžiu, yra kas veikti.

Tiesa, žvelkime į teigiamą pusę: Lisabona po truputį dviratifikuojasi -- jau yra nutiestas daug maž patogus dviračių takas palei upę, keletas -- gyvenamuosiuose rajonuose, žiūrėk, nepraeis nei 100 metų ir jau galėsiu patogiai iš namų nuvažiuoti į univerą :)

Na, o kol kas džiaugiuosi sumažėjusiomis laiko sąnaudomis ir galimybe bent dalį sunkios architektūros studento naštos (kompiuteris, kompiuterio įkroviklis, šokių bateliai, fotoaparatas, popieriaus rulonas ploteriui, katalogai, maketas, pietūs, tikrai sunkus maketpeilis, sportinė apranga…) perkelti ant galinio rato :)

Visi laikom špygas, kad mano žirgelio bent jau metų bėgyje nenučiuptų ilgapirščiai :)

Antroji taisyklė -- NEGALIMA SUSTOTI. Reikia eiti, žingsniuoti, bėgti, šokti, šokinėti, važiuoti traukiniu, skraidyti, minti dviratį, plaukti, riedėti, lipti, nulipti, keliauti, lakstyti arba net šeip tiesiog kilnoti kojas ir rankas :) Taip kosminiame laiko bei erdvės audiny pagreitinama dalelių cirkuliacija ir juodoji skylė greičiau užsitraukia.

Vakar ši taisyklė buvo pritaikyta su kaupu -- planuotas lengvas apie 30km rytinis pasivažinėjimas dviračiais pavirto į 60km kelionę po Vilniaus apylinkes ir Trakų ežeryną. Taip jau būna, kai susitinka dvi negležnos moteros, kurioms įprasta mesti kelią dėl takelio ir nelygis apsisukti atgal :) Užtat po dvigubo atstumo ir kibinai dukart skanesni!

Kitas žygis -- kur nors tarp Elektrėnų ir Semeliškių. Kviečiame prisijungti visus norinčius :)