Taip, jau kuris laikas mes visi esame nemirtingi.

Visi, kurie dalį savo gyvenimo yra perkėlę į feisbuką, linkediną, klickrą, sonicą, orkutą, patupėję visuose guglo atsišakojimuose, berašantys blogus, bekomentuojantys blogus, gerus, turintys portfolio internete, priklausantys bet kokiam s(uck)cialiniam tinklui, visi užsitaginę ir užtaginti, visi visi visi, palikę pėdsakus, susikūrę artefaktus, adekvačius kuriai nors savo kūno, proto ar minčių daliai ir išbarstę juos po tinklą.

Visi jie yra nemirtingi.

Jei fizinis kūnas dėl vienos ar kitos priežasties nustoja egzistavęs ir užsimiršta su visais slaptažodžiais ir naudotojo vardais, virtualioj dimensijoj žmogus ir toliau klajoja. Įsivaizduokit -- feisbuke yra tūkstančiai lavonų. Ir tūkstančiai sielų, kuriom niekas neleidžia išskristi į dausas, vien dėl to, kad naudotojas nespėjo laiku pasirinkti statuso “miręs”.

O aš taip ilgai galvojau, kas gi ta NEMIRTINGOJI SIELA yra… še tai tau kad nori :)