primavera

Kur buvęs, kur nebuvęs, ėmė ir atlėkė Lisabonon pavasaris! Ir pradėjo visur bėgioti -- gatvėm, šaligatviais, abiem krantais, nusvilino nosis, praskleidė visus žiedus, pripūtė kvapų, pribarstė žiedadulkių ir alergijų, davė daug saulės smūgių, nukirpo rankoves, atėmė kompiuterio pelę ir į rankas įbruko banglentę, nugairino veidą, užkuteno širdį ir pridarė dar daug daug visokių gerų darbų.

O butokas Joakin Manik, pavasario gerų darbų (ir matrioškų:) įkvėptas, parūpino mano dviratukui naują rūbą! Uch, dabar ir aš lėkiosiu pavasariškai :)

Po ilgų klajonių Lisabonos ganyklose pagaliau sučiupau žirgelį -- juodą, šiek tiek laukinį, išsvajotąjį:

Na ir iškart galiu paskelbti pastebėjimą -- Lisabona yra labai labai labai blogas miestas važinėtis dviračiu :D Jau po pirmųjų pasivažinėjimų raunu žilus plaukus: dviračių takų nėra, važiuoji gatvėmis -- vairuotojai dviratininkų nematę, nežino kaip elgtis, apvažiuoti nemoka, pasimeta vargšeliai; važiuoji šaligatviu -- žmonių belejonas, turistai visokie apsisvaigę, į skambutį arba nereaguoja, arba išgirdę iškart puola po ratais… Žodžiu, yra kas veikti.

Tiesa, žvelkime į teigiamą pusę: Lisabona po truputį dviratifikuojasi -- jau yra nutiestas daug maž patogus dviračių takas palei upę, keletas -- gyvenamuosiuose rajonuose, žiūrėk, nepraeis nei 100 metų ir jau galėsiu patogiai iš namų nuvažiuoti į univerą :)

Na, o kol kas džiaugiuosi sumažėjusiomis laiko sąnaudomis ir galimybe bent dalį sunkios architektūros studento naštos (kompiuteris, kompiuterio įkroviklis, šokių bateliai, fotoaparatas, popieriaus rulonas ploteriui, katalogai, maketas, pietūs, tikrai sunkus maketpeilis, sportinė apranga…) perkelti ant galinio rato :)

Visi laikom špygas, kad mano žirgelio bent jau metų bėgyje nenučiuptų ilgapirščiai :)

Man kartais atsibosta žmonės. Na, su jais reikia kalbėtis, jų klausyti, išgirsti, užjausti, gilintis, spręsti, padėti… Viskas čia gerai, bet tiesiog atsibosta kartais.

Taigi, kai staiga taip ėmė ir atsibodo, susiradau bendravimo alternatyvą ir aplankiau gyvunėlius Lisabonos zoologijos sode. Nes gyvunėliai (išskyrus uodus) niekad neatsibosta! Galiu valandą spoksoti į kokį nors miegantį tigrą ir jis vis tiek bus įdomus :) Aišku, gaila narvuose laikomų žvėrių, na bet kol kas nepasitaikė galimybė miegantį tigrą pamatyti laisvėje, taigi gailestį nustumiu į antrą planą.

Kažkur skaičiau, kad Lisabonos zoologijos sodas yra vienas geriausių pasaulio kolekcinių zoo sodų, turintis per 350 skirtingų gyvūnų rūšių. Man jis pasirodė nei pernelyg didelis, nei pernelyg įspūdingas, bet ir nenuvylė. Patiko tai, kad jame galima praleisti visą dieną -- ne tik padraugauti su beždžionėm ir koalom, bet ir užsukti į pasirodymą delfinariume, snūstelėti prie tvenkinuko pas pelikanus, įlipti į cable car’ą ir peržvelgti visą sodą iš viršaus, sudalyvauti jūros liūtų šėrime arba patiems pavalgyti piknikų zonoje. Visos pramogos įskaičiuotos į bilieto kainą, kuri, tiesa, nemaža -- 16,5 Eu. Šiek tiek pasigedau roplių įvairovės, bet beždžionių “skyrius” tai tikrai įspūdingas, tiek įvairiausių rūšių dar nebuvau mačiusi -- nuo mažutėlyčių tamarinų iki milžininškų gorilų. Beje, bent jau iš pirmo žvilgsnio, didžiųjų beždžionių gyvenimo sąlygos sode pasirodė visai padorios -- dideliausi plotai, visokios karstyklės, namukų dizainas pagal užsakovų pageidavimus. Tik babuinus kažkodėl sugrūdo į baisų geležinį narvą, nežinau kuo jau jie prasikalto.

Pas žirafas staiga susivokiau, kad visiškai nemoku fotografuoti gyvūnų… Tiesiog niekada ir neteko to daryti, vienintelis mano modelis buvo pilkasis tigras, sveriantis 6kg ir dažniausiai snaudžiantis ant sofos mano namuose :) O laukiniai gyvūnai kažkokie nenuspėjami, visai nesisekė “gaudyti”. Išskyrus visokius apsimiegojusius liūtus ir dar dramblius, kurie šeip lėtai juda:) Jooo, čia tau ne kokia nors miesto gatvelė, bažnyčia ar kalnų peizažas, ar pagaliau ne žmogus, kurio veiksmus dažniausiai gali atspėti ir kurio išraiškos lengviau suprantamos…

Katukai

Baklažanas ir baklažaniukas fotkintis nepanoro

Na, prieš miegutį -- mįslė (labai lengva, nes prieš miegutį):

Kas gi čia?

Labanakt :)

Nazaré paplūdimiai laikomi vieni geriausių Portugalijoje

Grįžinėdami iš Porto, aplankėme Nazaré -- miestelį vandenyno pakrantėje, maždaug pusiaukelėje tarp Aveiro ir Lisabonos. Senoji miesto dalis įsikūrusi ant įspūdingų uolų, nuo kurių atsiveria vaizdas į paplūdimius ir mėlynus tolius. Kadangi buvo Palmių sekmadienis, šurmuliavo mugė, o vyresnio amžiaus miestelio gyventojos vilkėjo labai gražius tautinius rūbus -- raštuotus “miniakus” :)

Nazaré yra garsus šviežių jūros gėrybių patieklais, kuriuos mes, ilgai nelaukę, ir išbandėme!

Čia pradžiai... jumiii :)

Paplūdimyje netoli Nazaré sutikome Jūrų Šunį, didelį ir baisų:

Jūrų Šuo

O čia galima pasėdėti, atsipūsti ir pavirškinti įspūdžius:

Poilsis ties horizonto linija

A-ha… jau laukiu kitų išeiginių ant ratų:)

Labanakt :)

Linksmų Šv.Velykų, tautiečiai! :)))

Nuoširdžiai jūsų,

Margutis Pliazhinis

Štai kokią papuošalynę radau savo naujoje gyvenamojojojojoje vietoje! Žinoma turinį teko užpildyti pačiai, bet čia ne bėda, nes…

Portugališko tipo papuošalynė

…štai ką šiąnakt radau savo pašto dėžutėje -- tiesiai iš lietuviškos Užgavėnių mugės :)

Siuntinukas iš Lietuvos

Einu pasapnuosiu Pilies gatvę, Prancūzparkį ir Tyzenhauzų dvarą.

Labanakt.

Labai užskaitau recycling. Na ne tiek dėl ekologinių paskatų, kiek dėl galimybių kūrybingiems žmonėms nustebinti netradiciniu požiūriu ir, atrodytų, elementariomis, bet originaliomis idėjomis. Todėl, kai prispyrė reikalas įsigyti naują laikmeną savo keliems eurams ir studento pažymėjimui, nesusilaikiau ir viename Lisabonos turgelyje įsigijau piniginę, pagamintą iš panaudotų pieno pakelių. Jap, iš Tetra Pak‘o. Jas pardavinėjo tokia indė, o produktai turi savo prekės ženklą – „ all 4 Krishna “, Handmade ecofriendly product. Viršelis dekoruotas kažkokiu reklaminiu plakatu, o įlindus vidun, galiu matyti karvytes ir išskaityti, kad kadaise tas pieno pakelis talpino pusiau riebų pieną,mmmm.. : D

Žinau -- lašas jūroje.

Bet jei negali pats kažko padaryti, tuomet palaikyti geras iniciatyvas -- puiki išeitis.