Nazaré paplūdimiai laikomi vieni geriausių Portugalijoje

Grįžinėdami iš Porto, aplankėme Nazaré -- miestelį vandenyno pakrantėje, maždaug pusiaukelėje tarp Aveiro ir Lisabonos. Senoji miesto dalis įsikūrusi ant įspūdingų uolų, nuo kurių atsiveria vaizdas į paplūdimius ir mėlynus tolius. Kadangi buvo Palmių sekmadienis, šurmuliavo mugė, o vyresnio amžiaus miestelio gyventojos vilkėjo labai gražius tautinius rūbus -- raštuotus “miniakus” :)

Nazaré yra garsus šviežių jūros gėrybių patieklais, kuriuos mes, ilgai nelaukę, ir išbandėme!

Čia pradžiai... jumiii :)

Paplūdimyje netoli Nazaré sutikome Jūrų Šunį, didelį ir baisų:

Jūrų Šuo

O čia galima pasėdėti, atsipūsti ir pavirškinti įspūdžius:

Poilsis ties horizonto linija

A-ha… jau laukiu kitų išeiginių ant ratų:)

Labanakt :)

Nežinau ar gyventi čia būtų patogu. Matyt ne -- net dviračio šiame mieste nepaminsi. Bet aplankyti būtina :)

Rio Douro krantai

Pirmame plane - porto vyno rūsiai...

...ir neišvengiamas akcentas

Nakties kraštovaizdis nuo 60 m aukščio Dom Luis I tilto tikria gniaužiantis kvapą. Gal ne tiek vaizdelis gniaužia, kiek tie 60 m virš miesto… :)

Naktis ant Dom Luis I tilto

Vietiniai

Net pasaulinio lygio banalybės čia turi kitą dvasią:

Karalių maistas

Spalvingasis Porto senamiestis...

...ir naujasis Porto. Casa da Música (Rem Koolhaas)

Casa da Música (Rem Koolhaas)

Casa da Música (Rem Koolhaas)

...ir nekontekstualaus konceptualumo apsvaiginti turistai

Žinoma reikėjo aplankyti portugalų dievo Siza Vieira suprojektuotą Porto universiteto Architektūros fakultetą. Į vidų patekti nepavyko (atostogos…), na bet ansamblis turi šarmo. Tai gana atvira vieta, su nuostabiais vaizdais į upę, bet pastatų tūriai (kurie nematę renovacijos matyt nuo 1993 metų…) sukuria jaukumo įspūdį. Atrodo lyg stovėtum stadiono vidury, bet jautiesi kaip namie :)

Architektūros fakultetas (Álvaro Siza Vieira)

Architektūros fakultetas (Álvaro Siza Vieira)

Architektūros fakultetas (Álvaro Siza Vieira)

Dar Porto turi Vandenyną…

Atlantas

Aveiro kanalai

Tai kraštutinumų pilnas miestas -- garsus dėl savo tradicinių saldumynų lygiai tiek pat, kiek ir dėl druskos gavybos :)

Senamiestis tikrai žavingas, eilinį kartą gailėjausi, kad mano vaizdus fiksuojantis aparatas nėra pajėgus įamžinti nakties kraštovaizdžių. Et… Maloniai nustebino miesto senosios dalies masteliškumo išlaikymas -- retai kur galima rasti tiek daug puikių senosios ir naujosios architektūros dialogo pavyzdžių. Likau sužavėta.

Sušalę ir pavargę, atradome dar vieną puikų dalykėlį -- “Bombordo” restoraną. Vakarais ir savaitgaliais šis restoranas siūlo atrakciją, kuri vadinasi “A rota de sabores” (Skonių kelias). Jei Portugalijoje svečiuojatės trumpai, bet norite paragauti kuo daugiau tradicinių patiekalų, galite drąsiai rinktis šią vakarienę. Meniu sudarytas iš tradicinės sriubos, 9 rūšių užkandžių, 4 garnyrų, 3 žuvies ir 3 mėsos patiekalų bei 5 desertų. Pradedant aštuonkojų salotomis, skrudintais unguriukais bei įdarytais kalmarais ir baigiant tradicine feijoada bei kiaušininiais desertais -- gausite paragauti visko. Skanus ir smagus vakaro užsiėmimas. O kas nuostabiausia, kad po tokios maišalynės ir gausybės maisto skrandis visai nesupyko, tik maloniai murkė apsipatenkinęs. Žinoma, baltas namų vynas padėjo jam jaustis maloniai :)

“Bombordo” restorano-baro adresas: Largo Praça do Peixe, 10, Aveiro.

Koordinatės – N 40º38′32.08″, W 8º39′20.29″.

"Portugalijos Venecija"

Skanaus!

Būtent dėl šios priežasties Santuario do Senhor Jezus da Pedra patraukė akį. Bažnyčios sargas net neklaustas pradėjo pasakoti, kad pastato fasadai laukia renovacijos, o pati bažnyčia yra labai keista, nes stovi toliau nuo miestelio, tuščioj vietoj :) Bent jau patvirtino mano nuostabą.

Santuario do Senhor Jezus da Pedra

Tik vėliau, grįžus į Lisaboną, iš vieno portugalo sužinojau, kad Óbidos yra labai garsus dėl Ginjinhos -- taip taip, to saldaus gardaus vyšnių likerio. Būtent Óbidos jis pateikiamas šokoladiniuose puodeliuose, kuriuos galima sutriauškinti su visu turiniu. Na ir spėkit, ko aš ten neparagavau..? Et, nors ir labai to nemėgstu, bet reikės įprasti informaciją apie lankomas vietas susirinkti prieš kelionę, o ne po :)

Ginjinha šokoladiniuose puodeliuose, niam niam

Neparagavę Ginjinhos patraukėme link Coimbros. Coimbra Portugalijoje laikoma universitetiniu miestu, čia studijuoja apie 30 000 studentų, daugiausia iš kitų miestų ar užsienio. Coimbros universitetas -- seniausias Portugalijoje, įkurtas 1290 m. Kad miestas studentinis, galima pastebėti iš karto -- sauromis gatvelėmis lagaminus tampė krūvos jaunimo, grįžinėjančio namo Velykų atostogoms.

Coimbros panorama

Grindinys

Coimbros gatvės

Mergelė su vandens (arba vyno) ąsočiu, mylinti be atsako

Labai vertinu tuos miestus, kuriuose jau po pusvalandžio klaidžiojimo gatvelėmis pajunti savitą dvasią. Vienintelę tokią pasaulyje, nepakartojamą ir įsimenančią. Coimbra man pasirodė melancholikų, svajotojų miestas, kur nebesupranti, ar čia gyvenimas, ar knyga. A, ir žinoma dar fado…

Vienoje suvenyrų krautuvėlėje įsigijau atviruką su piešiniu -- melancholiškas vyrukas, mėnesienoje grojantis gitara ant knygų rietuvės. Va -- tikras coimbrietis! :) Kitoje pusėje radau 1898 m. parašytą ketureilį (vertimas laisvas): “O Coimbra! O jaunyste! Praradau viską dėl meilės, o meilė man atnešė ilgesį, o ilgesys -- skausmą !..”

Tai va, toks tas Portugalijos akademinis jaunimas.. :)

Sintros karališkieji rūmai

Sintroje lankiausi jau antrą kartą. Pirmąjį sykį radau pasakiškąją Sintrą -- paskendusią rūkuose, ramią ir didingą. Įspūdžius galite rasti čia. Deja, tąsyk, paslaptingų rūkų bei miško dvasių paklaidinti, gerokai užtrukome, kol suradome Castelo dos Mouros -- maurų tvirtovę kalno viršūnėje, ir nebegalėjome į ją pakliūti.

Šį kartą buvome atsparūs kerams (o gal padėjo saulė ir vėjas, kuris išsklaidė rūką:) ir pilį radome gana nesunkiai. Maloniai pakalbėjusi su kontrolieriumi gavau 3 Eu nuolaidą bilietui :) Nuo pilies mūrų atsiveria tikrai įspūdingi vaizdai -- matosi net Lisabona. Pati pilis didžiulė, gynybinės paskirties. IX-X a. ją pastatė arabai, vėliau, portugalams atkovojus žemes, ji buvo apleista. XIX a. karalius Ferdinandas II pilį atkūrė romantiniu stiliumi. Taigi, ką matome šiandien (pagrinde pilies bokštai) yra romantinės architektūros pavyzdys, o mauriška likusi tik pilies struktūra bei kai kurios sienos.

Sintros miestelis ir jo apylinkės

Castelo dos Mouros

Jei kas nors ir sugebėdavo įlipti į kalną, šiuos mūrus sunkiai įveikdavo

Tik nedaugelis sienų yra išlikę originalios, nuo X a. Jos saugo arabiškąjį mūrijimo pavyzdį.

Lyg negana būtų mauriškos gynybinės pilies ir karališkųjų rūmų, XIXa. ant greta esančios viršūnės karališkoji šeima pasistatė dar vieną pilį -- Palácio da Pena, kuri yra laikoma pačiu įspūdingiausiu romantinės architektūros pavyzdžiu Portugalijoje.

Palácio da Pena

Iki jos jau nebeužkopėme -- patraukėme į Óbidos ir Coimbrą.

Bet į Sintrą mielai vėl sugrįžčiau. Antrąjį kartą miestelis pasirodė visai kitoks nei pirmąjį, įdomu kas toliau…

Agavų žiedynai. Matyt pernykščiai... :)

Vakariausias Europos taškas

Vakariausias Europos švyturys

Vakariausios Europos pievos. Čia galima pasidaryti vakariausią Europos pikniką :)

Vakariausia kontempliacija apie Vakarų blogybes.

Cabo da Roca koordinatės -- N 38º46’51″, W 9º30’2″

Po dviejų mėnesių be savaitgalių pagaliau išmušė atpildo valanda -- gavau atostogų! Visgi Semana Santa portugalams šventas reikalas, net beteisiai architektūros studentai turi progą pailsėti. O kadangi geriausiai pailsima keliaujant, su šeimyna pajamiau trumputį roadtripą iki Porto ir atgal. Keletas pastebėjimų:

• Greitkeliai Portugalijoje mokami, bet renkantis krašto kelius atstumas ne ką didesnis. Taigi jei niekur neskubat ir esat pasiryžę toleruoti milijoną žiedinių sankryžų, kurias reikia “pravažiuoti tiesiai, sukti į antrą išvažiavimą”, nurodykit vedliui vengti mokamų kelių. Pamatysite tą Portugalijos pusę, kurios nerodo turistiniai leidiniai. Miestukai gana jaukūs ir tvarkingi, nors man kartais (nežinau kodėl, gal nostalgija…) primindavo Lenkiją, tik vietoj “meble” ir “panele”, čia palei kelią puikuojasi iškabos su keptais paršiukais.

• Automobilio (mažiuko, 1.2) nuoma kainuoja apie 30 Eu parai, plius draudimas apie 19 Eu parai. Nuvažiavome apie 700 km, mašinytė suvalgė tik pusantro bako degalų. Litras E95 šiuo metu didžiuosiuose tinkluose -- 1.40 Eu.

• Norint iš Lisabonos į Porto nuvažiuoti per vieną dieną ir pakeliui aplankyti kitus miestus bei įžymybes, teks suktis gana greitai. Turistaujant “turiningai” verta daryti tarpinę nakvynę, pvz. Coimbroje :)

p.s. tas mėlynas mašiniukas -- kaimyno… :)

Pirmas -- reikia stebėti spalvas. Kai mėlynai baltus vėjus ir laivų stiebus pakeičia raudonos žemės dulkės, kylančios, kai nukrenta apelsinas -- tai jau ženklas.

Kitas būdas tinka, kai netyčia užmiegi ir stebėti neišeina. Tada reikia daryti taip -- miegi miegi ir jei atsibudęs staiga pamatai daug rimtų asiliukų, pririštų prie šulinių alyvmedžių giraitėse -- tu jau Ispanijoje.

Kai šį savaitgalį vykau aplankyti draugų Sevilijoj, man padėjo abu būdai :) Na dar galima stebėti kelių ženklus, bet labai nuobodu.

Sevilija -- miestas, į kurį visada norisi sugrįžti. Pirmą kartą Sevilijoj praleidau pusę metų, antrą -- savaitėlę, dabar -- tik pora dienų, bet visada ten jaučiuosi kažkaip jaukiai. Šiuo metu mieste prieššventinis šurmulys, daugybė žmonių gatvėse, šviesų, muzikos ir keptų kaštonų. Taip pat vyksta Kalėdinė prakartėlių mugė -- labai linksmas reiškinys. Prekyvietė, kurioje gali įsigyti viską nuo A iki Z savo namų prakatrėlei: šventųjų, piemenukų, valstiečių figurėles (visiems skoniams -- statiškas, judančias, baltaodes, juodaodes), visą fermą gyvulių ir paukščių, dekoratyvinių vaisių bei daržovių, šieno ėdžioms, smilkalų ir visko visko ko tik širdis geidžia. Mėgsta tie ispanai žaisti :)

Rotušės aikštėj šiuo metu eksponuojamos Xavier Mascaró skulptūros, skirtos kontempliuoti apie praeitį ir dabartį, mirusias ir būsimas civilizacijas.

Xavier Mascaró skulptūros, Sevilija

Geležinė kaukė be žmogaus? Xavier Mascaró skulptūra, Sevilija

Trumpa savaitgalio sąmatėlė:

- vienintelė keleivė visam autobuse važiuojant į priekį;

- plačių pečių juodaodis bendrakeleivis važiuojant atgal;

- 1 capoeiros workshopas;

- 4 tik ką pakrikštyti capoeiristai;

- 1 roda de vinho, mmmmm;

- aplankyta Lebrija, miestelis apie 60 km į pietus nuo Sevilijos;

- 3 valandos arabiškoje arbatinėje;

- neįsivaizduojamas kiekis ispaniškų tapų ir kitokių skanumynų; alaus irgi;

- 1 skaudantis skrandis;

- 1 nubauduotas vairuotojas;

- 1 L.A. salsa ir 1 čiačia;

- 1 žmogus-palmė;

- daug vėlavimo ir laukimo;

- patobulintas andalūziško slengo žodynas;

- papildytas andalūziškų gestų žinių bagažas;

- neproporcingai mažas miego kiekis;

- jo… einu miegot, labanakt :)