Prieš savaitę eilinį kartą Persinaminau: Išsinaminau (susikroviau visus Namus į lagaminą), persinešiau į naują Namų Talpą ir Susinaminau iš naujo.
Paprastai Namai man asocijuojasi su pastovumu, todėl jaučiuosi gana keistai, kai tenka kas 4 mėnesius kraustytis į naują vietą. Nepavyksta tiesiog išeiti – tai savotiškas copy/paste, jausmas, kad tavo apnaminta erdvė liks visuomet kaip buvus.
Kad poilsio kampelis visuomet turės tą jaukią šviesą;
Poilsio šviesa
Ryte pažadins įprasti garsai;
Ryto garsai
Kavinuką pavyks rasti net neatmerkus užsimiegojusių akių;
Kavinukas & Co.
O trūkstamų produktų lentelė virtuvėje niekuomet nerodys to, ko Iš Tikrųjų trūksa…
Šiandien bevaikštinėdama po rajoną, kuriame netrukus apsigyvensiu, aptikau vietinį botanikos sodą. Tai nedidelis parkas, priklausantis Lisabonos Technikos universiteto Agronomijos institutui. Galbūt žiema ir nėra pats tinkamiausias metas grožėtis augalais, bet įdomių žalėsių netrūko. Be to, botanikos soduose visuomet tvyro kažkokia didinga ramybė ir ypatingas mikroklimatas, kuris susikondensuoja ant odos ir minčių vos tik įžengus pro vartus.
Spalvos parke pasirodė visai ne žiemiškos:
O čia auga persimonai. Na tokie mažučiai, matyt nemodifikuoti:
Įsitaisęs tarp egzotinių augalų plunksneles sau ramiai kedeno povas. Deja, mano kompanija jam pasirodė ne itin pageidaujama, taigi visas pasipūtęs lėtai nužingsniavo ieškoti ramybės.
Nedraugiškas povas
Po to dar sutikau du katinus. Jie irgi buvo nedraugiški ir bendrauti nesutiko.
Dangaus skliauto dovanos pamažėl įveikė namo stogą – laiptinėje taipogi pradėjo lyti :) Ne bėda – kaimynai, matyt, prie to pripratę ir apsirūpinę apsaugos priemonėm – išraiškingų spalvų plastikiniais dubenim :) Taigi, turim nuosavą fontaną.
Dabar, kiekvieną kartą išeidama iš namų privalau įmesti ten monetą. Kad grįžčiau :)
Kartais visai verta dirbti pernakt :) Vakar 1:37 Grinvičo laiku mane užklupo labai netikėtas, šiek tiek šiurpokas, bet labai smagus… žemės drebėjimas, muahaha:)
Esu apturėjusi kelis Lietuvoje ir Ispanijoje, na bet šis kur kas rimtesnis – net 6 balai pagal Richterio skalę. Jis buvo jaučiamas Pirėnų pusiasalyje ir Maroke. Seismologų duomenimis – stipriausias nuo 1969 metų. Tiesa, smūgių epicentras buvo Atlanto vandenyne apie 250 km nuo Lisabonos. Na, bet man pakako, per tas 5 sekundes spėjau pagalvoti, kur čia logiškiau būtų slėptis jei reikalai surimtėtų – ar po stalu, ar tarpdury, ar gal geriau reikia į lauką eiti…po to dar spėjau pagalvoti, kad jausmas panašus lyg važiuojant tais senais senais Vilniaus troleibusais (net nežinau ar jie dar važinėja, ar visus nužudė soliariai :).
Ar tiki, kad bedugnė šiukšlių dėžė gali atpratinti žmones šiukšlinti gatvėse? :)
Ya! sako švedai, projekto “The Fun Theory” kūrėjai. Šio projekto, inicijuoto Volkswagen, tikslas -- įrodyti, kad pramoga yra lengviausias būdas pakeisti žmonių elgesį į gerą. Na, manau, kol kas jiems visai neblogai sekasi -- eksperimentinių projektų rezultatai puikūs.
Stiklo taros konteineris, transformuotas į žaidimo aparatą, per dieną surinko apie 50 kartų daugiau stiklinių butelių, nei paprastas konteineris. Kaip? Ogi tiesiog pakvietė žmones pažaisti -- butelį mesti į tą skylę, virš kurios tuo metu užsidega lemputė ir surinkti kuo daugiau taškų :D
Metro laiptai, paversti fortepijono klavišais, priviliojo daugiau keleivių nei eskalatorius :) Prisipažįstu, metro visada naudojuosi eskalatoriumi, bet jei laiptais galėčiau sugroti kokį šunų valsą, manau taip ir daryčiau :D
Treniruoklis/kiniško biliardo stalas, viešosiose erdvėse “vaikštinėjančios” ir su praeiviais bendraujančios šiukšliadėžės, autobuso sėdynės, paskatinančios (priverčiančios:) atsistoti, kai į autobusą įlipa senyvas keleivis, žadintuvas, nutylantis tik tada, kai jį meiliai apkabini, stalo futbolas metantiems rūkyti… Kokios idėjos tai bebūtų, jei jos skatina žmones sveikiau, “žaliau” gyventi, atsargiau vairuoti, perdirbti žaliavas ir tuo pačiu kelia džiaugsmą -- jos yra sveikintinos. Dideli pokyčiai prasideda nuo mažų iniciatyvų.
Labiausiai man patiko “karminis” saldainių aparatas -- jis išmeta ne tiek saldainių, už kiek tu sumokėjai, bet už kiek sumokėjo prieš tave buvęs pirkėjas :) Puikus būdas pasitikrinti meilę artimui savo, ar ne? :D
Iniciatyvų konkursas baigiasi gruodžio 15d. Įdomu įdomu kokių dar idėjų pribyrės paskutinėmis dienomis. Visas jas galite peržiūrėti The Fun Theory tinklapyje.
Kažkada seniai seniai, kai VGTU grindys dar nebuvo sulaistytos mūsų prakaitu, fux’ų stovykloj žaidėm žaidimuką, padėsiantį įsiminti vieni kitų vardus. Pasakai savo vardą ir kokį nors veiksmažodį iš tavo vardo raidės. Draugas iš kairės pakartoja tavo frazę ir prideda saviškę. Trečiasis pakartoja dvi prieš tai buvusias plius saviškę ir t.t.
Na, būsimų bendrakursių vardus tikrai įsiminėm. Bet kodėl niekas neperspėjo, kad tokiu būdu užprogramuojam savo ateitį univere? Labai gerai atsimenu, kad mano frazė buvo “Agnė aria”… :D
Hmmm, galėjau pasakyti ką nors panašaus kaip vienas vyrukas iš statybos fakulteto: “Vytautas v…alų geria” :)))
