Po ilgų klajonių Lisabonos ganyklose pagaliau sučiupau žirgelį -- juodą, šiek tiek laukinį, išsvajotąjį:
Na ir iškart galiu paskelbti pastebėjimą -- Lisabona yra labai labai labai blogas miestas važinėtis dviračiu :D Jau po pirmųjų pasivažinėjimų raunu žilus plaukus: dviračių takų nėra, važiuoji gatvėmis -- vairuotojai dviratininkų nematę, nežino kaip elgtis, apvažiuoti nemoka, pasimeta vargšeliai; važiuoji šaligatviu -- žmonių belejonas, turistai visokie apsisvaigę, į skambutį arba nereaguoja, arba išgirdę iškart puola po ratais… Žodžiu, yra kas veikti.
Tiesa, žvelkime į teigiamą pusę: Lisabona po truputį dviratifikuojasi -- jau yra nutiestas daug maž patogus dviračių takas palei upę, keletas -- gyvenamuosiuose rajonuose, žiūrėk, nepraeis nei 100 metų ir jau galėsiu patogiai iš namų nuvažiuoti į univerą :)
Na, o kol kas džiaugiuosi sumažėjusiomis laiko sąnaudomis ir galimybe bent dalį sunkios architektūros studento naštos (kompiuteris, kompiuterio įkroviklis, šokių bateliai, fotoaparatas, popieriaus rulonas ploteriui, katalogai, maketas, pietūs, tikrai sunkus maketpeilis, sportinė apranga…) perkelti ant galinio rato :)
Visi laikom špygas, kad mano žirgelio bent jau metų bėgyje nenučiuptų ilgapirščiai :)
