primavera

Labai labai blogai, kai viduje lieka tuščia. Ta tuštuma kaip juodoji skylė – vis plečiasi plečiasi plečiasi ir galiausiai gali sutraukti tave visą į save. Po to liksi tūnoti savo viduje visas sutrauktas. Su visom pėdom. Kad taip neatsitiktų, reikia imtis skubių priemonių ir tą juodąją skylę pradanginti.

Pirma taisyklė – VIDINĖS TUŠTUMOS NEĮMANOMA UŽPILDYTI KĄ NORS Į JĄ DEDANT. Cukrūs ir pyragai, vynai ir midūs, knygos, fotografijos, kalnai ir pakalnutės, žodžiai, žodžiaižodžiaižodžiai – viskas nugarma į bedugnę.

VIENINTELIS BŪDAS JĄ UŽPILDYTI -- KĄ NORS DUOTI :) Pavyzdžiui, neatlygintinai duoti kraujo. Tų, kurie nebijo adatų, Vilniuje, Žolyno g. 34, visuomet laukia ši puiki galimybė. Taip pat malonus aptarnavimas, saldi arbata, sausainiai ir besišypsančios seselės. Nuleidus 475ml, bent jau galva palengvėja tiek, kad jokia juodoji skylė jos nebeįtrauks :)

Tu ir tavo žmogus – kaip dvi poros pėdų. Iš pradžių jos šoka. Spaudžia akseleratorių. Ilsisi iškištos pro automobilio langą. Dar šoka. Vėliau kopia į kalnus, mindžioja vienos ant kitų, brenda per upes, mina pedalus, šokinėja per įkaitusius akmenis. Auč. Kai pavargsta – panyra į minkštą pajūrio smėlį. Pirštais pešioja šviežią žolę. Glostinėja medžių šaknis. Vis dar keliauja kartu, bet atskiromis tiesėmis. Kol galiausiai, paskutinį kartą švelniai susilietusios padais, nužingsniuoja skirtingais keliais.

Atrodo, viskas gerai -- kelią juk pats renkiesi.

Bet kažkodėl taip tuščia viduje…