Jei kartais pasijunti esąs Rožinis Hidrantas (t.y. nei šioks, nei toks) siūlau brazilišką frazę:
Aos que falam de mim pelas costas, obrigado. É sinal que estou sempre na frente.
(Ačiū tiems, kurie kalba man už nugaros. Tai ženklas, kad visuomet esu priekyje.)
R.H.
Kartais visai verta dirbti pernakt :) Vakar 1:37 Grinvičo laiku mane užklupo labai netikėtas, šiek tiek šiurpokas, bet labai smagus… žemės drebėjimas, muahaha:)
Esu apturėjusi kelis Lietuvoje ir Ispanijoje, na bet šis kur kas rimtesnis -- net 6 balai pagal Richterio skalę. Jis buvo jaučiamas Pirėnų pusiasalyje ir Maroke. Seismologų duomenimis -- stipriausias nuo 1969 metų. Tiesa, smūgių epicentras buvo Atlanto vandenyne apie 250 km nuo Lisabonos. Na, bet man pakako, per tas 5 sekundes spėjau pagalvoti, kur čia logiškiau būtų slėptis jei reikalai surimtėtų -- ar po stalu, ar tarpdury, ar gal geriau reikia į lauką eiti…po to dar spėjau pagalvoti, kad jausmas panašus lyg važiuojant tais senais senais Vilniaus troleibusais (net nežinau ar jie dar važinėja, ar visus nužudė soliariai :).
Aha, pasiilgau Vilniaus :)
Ryt kraunuosi lagaminus!!!
Šiais atvirų sienų laikais yra du būdai, padedantys nustatyti, kada išvažiavai iš Portugalijos ir jau esi pietų Ispanijoj.
Pirmas -- reikia stebėti spalvas. Kai mėlynai baltus vėjus ir laivų stiebus pakeičia raudonos žemės dulkės, kylančios, kai nukrenta apelsinas -- tai jau ženklas.
Kitas būdas tinka, kai netyčia užmiegi ir stebėti neišeina. Tada reikia daryti taip -- miegi miegi ir jei atsibudęs staiga pamatai daug rimtų asiliukų, pririštų prie šulinių alyvmedžių giraitėse -- tu jau Ispanijoje.
Kai šį savaitgalį vykau aplankyti draugų Sevilijoj, man padėjo abu būdai :) Na dar galima stebėti kelių ženklus, bet labai nuobodu.
Sevilija -- miestas, į kurį visada norisi sugrįžti. Pirmą kartą Sevilijoj praleidau pusę metų, antrą -- savaitėlę, dabar -- tik pora dienų, bet visada ten jaučiuosi kažkaip jaukiai. Šiuo metu mieste prieššventinis šurmulys, daugybė žmonių gatvėse, šviesų, muzikos ir keptų kaštonų. Taip pat vyksta Kalėdinė prakartėlių mugė -- labai linksmas reiškinys. Prekyvietė, kurioje gali įsigyti viską nuo A iki Z savo namų prakatrėlei: šventųjų, piemenukų, valstiečių figurėles (visiems skoniams -- statiškas, judančias, baltaodes, juodaodes), visą fermą gyvulių ir paukščių, dekoratyvinių vaisių bei daržovių, šieno ėdžioms, smilkalų ir visko visko ko tik širdis geidžia. Mėgsta tie ispanai žaisti :)
Rotušės aikštėj šiuo metu eksponuojamos Xavier Mascaró skulptūros, skirtos kontempliuoti apie praeitį ir dabartį, mirusias ir būsimas civilizacijas.
Xavier Mascaró skulptūros, Sevilija
Geležinė kaukė be žmogaus? Xavier Mascaró skulptūra, Sevilija
Trumpa savaitgalio sąmatėlė:
- vienintelė keleivė visam autobuse važiuojant į priekį;
- plačių pečių juodaodis bendrakeleivis važiuojant atgal;
- 1 capoeiros workshopas;
- 4 tik ką pakrikštyti capoeiristai;
- 1 roda de vinho, mmmmm;
- aplankyta Lebrija, miestelis apie 60 km į pietus nuo Sevilijos;
- 3 valandos arabiškoje arbatinėje;
- neįsivaizduojamas kiekis ispaniškų tapų ir kitokių skanumynų; alaus irgi;
- 1 skaudantis skrandis;
- 1 nubauduotas vairuotojas;
- 1 L.A. salsa ir 1 čiačia;
- 1 žmogus-palmė;
- daug vėlavimo ir laukimo;
- patobulintas andalūziško slengo žodynas;
- papildytas andalūziškų gestų žinių bagažas;
- neproporcingai mažas miego kiekis;
- jo… einu miegot, labanakt :)
Brenda pušys per pusnynus...
...ir išbrist niekaip negal
Žiemą vasarą žalia, kas?
Saulės nukirptos kasos
O jeigu ką, tai pasiilgau sniego :D
Slidžių, glühwein’o ir guliašovos…
Ar tiki, kad bedugnė šiukšlių dėžė gali atpratinti žmones šiukšlinti gatvėse? :)
Ya! sako švedai, projekto “The Fun Theory” kūrėjai. Šio projekto, inicijuoto Volkswagen, tikslas -- įrodyti, kad pramoga yra lengviausias būdas pakeisti žmonių elgesį į gerą. Na, manau, kol kas jiems visai neblogai sekasi -- eksperimentinių projektų rezultatai puikūs.
Stiklo taros konteineris, transformuotas į žaidimo aparatą, per dieną surinko apie 50 kartų daugiau stiklinių butelių, nei paprastas konteineris. Kaip? Ogi tiesiog pakvietė žmones pažaisti -- butelį mesti į tą skylę, virš kurios tuo metu užsidega lemputė ir surinkti kuo daugiau taškų :D
Metro laiptai, paversti fortepijono klavišais, priviliojo daugiau keleivių nei eskalatorius :) Prisipažįstu, metro visada naudojuosi eskalatoriumi, bet jei laiptais galėčiau sugroti kokį šunų valsą, manau taip ir daryčiau :D
Treniruoklis/kiniško biliardo stalas, viešosiose erdvėse “vaikštinėjančios” ir su praeiviais bendraujančios šiukšliadėžės, autobuso sėdynės, paskatinančios (priverčiančios:) atsistoti, kai į autobusą įlipa senyvas keleivis, žadintuvas, nutylantis tik tada, kai jį meiliai apkabini, stalo futbolas metantiems rūkyti… Kokios idėjos tai bebūtų, jei jos skatina žmones sveikiau, “žaliau” gyventi, atsargiau vairuoti, perdirbti žaliavas ir tuo pačiu kelia džiaugsmą -- jos yra sveikintinos. Dideli pokyčiai prasideda nuo mažų iniciatyvų.
Labiausiai man patiko “karminis” saldainių aparatas -- jis išmeta ne tiek saldainių, už kiek tu sumokėjai, bet už kiek sumokėjo prieš tave buvęs pirkėjas :) Puikus būdas pasitikrinti meilę artimui savo, ar ne? :D
Iniciatyvų konkursas baigiasi gruodžio 15d. Įdomu įdomu kokių dar idėjų pribyrės paskutinėmis dienomis. Visas jas galite peržiūrėti The Fun Theory tinklapyje.
Gražaus ir kūrybingo savaitgalio, brangieji!
Senatvė yra reiškinys, kai paskutinių kartų skaičius viršija pirmų kartų skaičių.
Vis prisimenu tą pirmą kartą, kai paskutinį kartą ėjau į mokyklą :D