primavera

Kai į empetrioškę (deja nesu iPod’o ounerė, turiu Mpio ir tuo patenkinta) susikėlinėjau muziką, tinkamą klausyti visuomeniniame transporte, staiga užplūdo kokie tai nostalgiški prisiminimai. Prisiminiau, kaip brolis prieš ENtilijoną metų piešimo konkurse laimėjo nešiojamąjį CD grotuvą. Tada tai buvo nereali naujovė, nepaisant to, kad grotuvas labiau buvo ne „nešiojamas“, o „pernešiojamas nuo vieno horizontalaus paviršiaus iki kito“, nes kitokiose padėtyse kompaktinė plokštelė nuolat nušokinėdavo. Aš tuo metu turėjau tik apypadorį walkman‘ą, tai savaime suprantama broliui pavydėjau. Kodėl gi – o todėl, kad į CD grotuvą galima buvo dėti CD, o aš turėjau klausytis atgyvenų MC…

Dabar, kai kompaktinės plokštelės jau yra istorija, kai visokie mp3, mp4 ir mp5  valdo muzikos industriją, tai skamba gana juokingai. Bet ar atsimenate, mielieji, kai vidurinėj klausydavote M1 arba Radiocentro ir nekantriai laukdavote tos norimos vienintelės dainos, kuriai prasidėjus staigiai bėgdavote prie magelio ir spausdavote „REC“? Arba eidavote pas kaimyną, kurio magelis buvo su dviem ladais ir kuriame galima būdavo nusikopijuoti kvynų, pinkfloidų arba depešų kasetę?

Taip taip, kasetę -- tokį daikčiuką su dviem apvaliom skylutėm, kuris buvo muzikos industrijos bumo priežastis ir kurį septintajame dešimtmetyje pradėjo gaminti Philips kaip nešiojamąją alternatyvą didelėms vinilo plokštelėms. Kadangi MC nebuvo užpatentuotos, jų gamyba greitai išplito ir muzikos įrašai tapo lengviau prieinami visiems norintiems. Dabar daugelis mūsų turime krūvą MC namuose ir nei vieno aparato, kuriame galima būtų jų pasiklausyti. Aš saviškes kažkada atidaviau Godai, nes ji savo Fokuse turėjo MC grotuvą : ) Kartais pagalvoju, kad būtų visai įdomu pasiklausyti turėtų Falco, Oasis arba net XXL ar Pompa įrašų, bet kai prisimenu tų įrašų kokybę, noras kažkaip atšoka…gal geriau susirasiu tą patį gabalioką mp3 formate…

Bet pati estetinė MC išraiška mane žavi, todėl norėčiau su jumis pasidalinti keliais MC PERnaudojimo pavyzdžiais. Jei daiktas nebeatlieka savo funkcijos, kodėl jam neįkvėpus gyvybės? Suradau keletą dizainerių darbų, kurie su humoru ir lengva ironija gražina senutes MC į gyvenimą.

Ispanų dizaineriai Gabriela Piserchia ir Leandro Lobosco yra sukūrę biuro prekių liniją, kuri remiasi „Ready Made“ koncepcija ir pagrindu naudoja MC bei taipogi atgyvenusias kompiuterių disketes. Negi nesmagu būtų savo CD kolekciją susidėti į stovą, kurio narveliai pagaminti iš tuščių MC korpusų?

2006 m. italė Marcella Foschi Tokijo “Designboom” mugėje pristatė originalias pinigines, taipogi pagamintas iš MC korpusų:

Olandų atelje “Creative Barn” dizaineriai savo ofisą pasipuošė iš MC pagaminta spinta, kuri yra ne tik labai praktiška, bet ir puikiai atspindi dizainerių originalumą.

O gal norėtumėte atnaujinti savo USB laikmeną? Štai puikus pavyzdys, kaip įdėjus šiek tiek darbo ir fantazijos, senas “pirštelis” virsta kietu daiktu. Gal tik ne itin praktišku dėl savo gabaritų…

Na bet labiausiai mane pralinksmino kanadiečių “Contexture design” dizainerių Nathan Lee ir Trevor Coghill darbas. Va tokio iPod’o tai aš visai norėčiau…

Šiuos dėkliukus savo pamėgtam grotuvui galite nusipirkti už 45 dolerius. Arba pasiknisti sandėliuke ir susimeistrauti : ) Beje, jei turite nesuskaičiuojamą daugybę nereikalingų MC, apsilankykite http://www.cassetteisnotdead.com . Ispanų “Ooomydesign” dizaineriai siūlo puikius mainus -- jūs siunčiate jiems nereikalingas kasetes ir už tai gaunate dovanų jau perdirbtą produktą, pvz. piniginę arba lempą : D

Tags: Ekologija, Kasetės, Nostalgija, Perdirbimas

This entry was posted on Saturday, October 31st, 2009 at 16:20 and is filed under Dizainas, Pastebėjimai. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.