primavera

Visuomet buvau įsitikinusi, kad dienoraštis yra labai asmeniškas dalykas, skirtas jį rašančiam žmogui susidėlioti mintis, potyrius ir jausmus, kai jų prisikaupia per daug ir prireikia aiškumo. Ir nėra čia ko kitiems lįsti į tavo vidų, va.

Lygiai taip pat galvoju ir dabar.

Bet… kai aplinkybės išspyrė mane toli nuo namų, savų/brangių/mylimų žmonių, pribrendo reikalas… Šalia viso to vidinio bardakėlio atsirado dalykų, kuriais LABAI norėčiau pasidalinti su kitais. Rašau visiškai iš savanaudiškų paskatų – noriu nusimesti nepakeliamą potyrių ir atradimų naštą : ) Bet tuo pačiu tikiuosi kažką pralinksminti, gal nustebinti, padiskutuoti, galų gale nutiesti raidžiukių tiltą iš Portugalijos į Lietuvą.

Teatleidžia man visi tie, kurie netyčia čia užklys ieškodami informacijos apie architekto Jean Nouvel suprojektuotą Agbar bokštą Barselonoje. Nieko negaliu padaryti, kad katalonų vandentiekio įmonė („Aigües de Barcelona“) savo pavadinimui pasirinko mano inicialus : )

Agbar bokštas Barselonoje, arch. Jean Nouvel

p.s. labai ačiū Bakaliau už pagalbą atliekant intervenciją į virtualiąsias erdves!